Visada paskutinis... Kol jis susiruošia, tai jau visi pusę užduoties būna atlikę, o jį vis ragink ir ragink. Ko paklausi, to negausi, kol atsakymas ateina, jau pamoka būna pasibaigus. Man atrodo, kad jis specialiai taip daro, nes tingi atlikti užduotį...“
Lėta mąstymo sparta - sunkumai apdorojant girdimąją ir vaizdinę informaciją. Procesas vyksta 3-4 kartus lėčiau, nei įprastai besimokančių bendraamžių. 
Šių mokinių lėtesnė mąstymo sparta nesusijusi su suvokimu. Jie visada turi atsakymą, tik jiems reikia laiko pagalvoti. Mokinys dažnai dėl per greito mokymosi tempo praranda iniciatyvą mokytis. Nuolat patiria nerimą, nes negali dirbti taip sparčiai kaip klasė. Dažnai eina kaip antrinis sutrikimas dėl skaitymo, rašymo ar savireguliacijos sutrikimų. 
Uždavus klausimą, skirti laiko pagalvojimui. Nekviesti pirmojo pateikti atsakymo. Trumpinti rašymo/nurašinėjimo nuo lentos užduotis. Geriausia, kad mokinys žinotų, kur galima susirasti informaciją nespėjus visko konspektuoti pamokos metu. Skirti daugiau laiko užduotims atlikti.Mažinti pateikiamų instrukcijų kiekį vienu metu.Mažinti užduočių kiekį. Mokyti laiko planavimo ir kontroliavimo įgūdžių. (informacija surinkta iš interneto platybių)
LOGOPEDO PATARIMAI TĖVAMS, AUGINANTIEMS SULĖTĖJUSIOS KALBOS RAIDOS VAIKUS
Kasdieninėje veikloje, kalbėkite su vaiku, o ne vaikui – kalbėkite apie tai, ką veikiate, ką veiksite, kodėl taip darote. Palaukite vaiko atsakymo – pritarimo ar paneigimo, gesto, mimikos. Provokuokite įvairias situacijas, kur vaikui reikėtų pasirinkti ir atsakyti į klausimą ne tik „taip“ arba „ne“,, o trumpu ką tik girdėtu žodeliu, pvz. „ Ką virsime lėlei valgyti – pupų ar košės?“ Kalbėkite lėtesniu tempu, aiškiai tardami žodžius.
Vieną mintį pasakykite vienu sakiniu.
Tarp sakinių darykite trumpas (~ 1-2 sekundžių) pauzes.
Kartokite tuos pačius žodžius vis kitokia forma pvz. „Žiūrėk, čia pupa. Tau reikia pupų?“
Kalbėkite tik gramatiškai taisyklingais žodžiais ir sakiniais, nekartokite vaiko blogai tariamų žodelių, pvz. ne „Ar tu darysi niamne?“, o „Ar jau nori valgyti?“, ne „Tau buvo popa?“, o „Tau skaudėjo?“
Skatinkite pamėgdžioti įvairius artikuliacinius judesius, susiedami juos su žaidybine veikla. Mokydamasis atlikti tikslius artikuliacinius judesius, vaikas ruoš liežuvėlį ir lūpas taisyklingam garsų ištarimui. Pažaiskite su vaikučiu, kaip:
- katinėlis laka pienuką;
- nusilaižo ūselius (viršutinę lūpą);
- žiopčioja žuvytė;
- pripučiame iš skruostų balioną, po to jis sprogsta;
- kramtome sausainį, čiulpiame saldainį;
- burzgia mašina;
- kaukia signalizacija ( pakaitomis tariame „y-ū“ );
- pučia vėjas, nupučia sniegą (pučiame vatą, plunksnas) ir t.t.
KADA KREIPTIS Į LOGOPEDĄ?
- jei 2 metų vaikas nepasako nė vieno aiškaus žodžio;
- jei 2,5 metų vaikas vartoja mažiau nei 12 žodžių;
- jei nesuprantate, ką sako 3 metų vaikas;
- jei aplinkiniai nesupranta vaiko kalbos (nors jūs ir suprantate);
- jei jums neramu, kad vaikas ilgai nepradeda kalbėti;
- jei vaikas nereaguoja į savo vardą, kviečiamas;
- nesupranta žodžių "ne", "negalima";
- dažnai kalbos raida vėluoja dėl prisegto liežuvio pasaitėlio - esant tokiai patologijai kreipkitės į specialistus;
- esant bent menkiausiam nerimui dėl kalbos raidos vėlavimo, būtinai kreipkitės pas šeimos gydytoją, logopedą ar neurologą. Kuo anksčiau padėsite vaikui, tuo jis lengviau prisitaikys prie aplinkos, jausis saugiau ir pradės kalbėti arba sėkmingiau vystysis jo kalbos raida.
SUNERIMKITE, JEI 3 METŲ VAIKAS:
- laiko negrabiai prieštuką, stalo įrankius;
- neveria karolių;
- neapvedžioja kontūrų, nejungia popieriaus lape taškų;
- nedėlioja dėlionių;
- nebando piešti žmogaus;
- vengia žaidimų, susijusių su piešimu, spalvinimu;
- vyrauja prieštaraujantis elgesys;
- negrabiai lipa laiptais aukštyn ir žemyn;
- nepasirenka savarankiškai veiklos, reikalauja pastovaus dėmesio;
- nekartoja paskui suaugusįjį skiemenų, žodžių;
- nevykdo dviejų ir daugiau nurodymų iš eilės: "paimk kamuolį ir padėk į dėžę";
- jei kartoja paskui suaugusįjį paskutinį sakinio žodį ar žodžių junginį;
- vengia triukšmo, užsidengia ausis, spiegia, rėkia esant bent minimaliems pasikeitimams;
Dėl COVID-19 viruso pandemijos LR vyriausybė nusprendė stabdyti mokyklų darbą, todėl nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. skelbiamos pavasario atostogos mokiniams.
Nutraukiamas ugdymas ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo grupėse.
Prašome rimties, susiklausymo ir tiksliai vykdykime vyriausybės nurodymus.
Užtikrinkime saugų vaikų buvimą namuose. Saugokime save ir kitus.
Kaip ugdyti vaiko kalbą namuose?
- Palaikydami akių kontaktą, kalbėkite lėtesniu tempu, trumpais sakiniais, aiškiai tardami žodžius.
- Svarbus yra žaislų, buities daiktų pavadinimų kartojimas.
- Svarbus atliekamų veiksmų komentavimas: – „Dabar valgysim pusryčius. Atsisėsime prie stalo. Valgysime košę, kiaušinį,…. Įpyliau tau arbatos… Po to eisime į lauką. Reikia susidėti žaislus į dėžę. …..“.
- Labai svarbus rankų pirštukų masažas ir mankšta – dėlionių, mozaikų rinkimas, piešimo, lipdymo, konstravimo užsiėmimai; pirštukiniai žaidimai ir eilėraštukai.
- Drauge su vaiku lipdykite, spalvinkite, karpykite, konstruokite (dirbant pirštukais sparčiau vystosi kalba).
- Kalbėkite tik gramatiškai taisyklingais žodžiais ir sakiniais, nekartokite vaiko blogai tariamų žodžių̨.
- Skatinkite vaiką užduoti klausimų, prašydami pasirinkti (ko norėtum obuolio ar kriaušės? Kokio obuolio norėtum – didelio ar mažo, raudono ar geltono, …, kodėl);
- Skatinkite vaiką įsiklausyti į aplinkos garsus, juos išskirti, pavadinti – tai lėktuvo ūžimas, automobilio signalo pypsėjimas, lietaus lašų barbenimas ir pan.);
- Palaikykite vaiko norą tarti, kartoti žodelius. Nepatariame sakyti vaikui, kad jis ne taip pasakė. Neverskite kartoti žodžio, kol jis nemoka ištarti visų garsų.
- Klausykitės vaiko atidžiai, leiskite jam užbaigti savo mintį;
- Pažaiskite žaidimą „Kas ką veikia“. Pamatę kokį nors gyvūną – paukštį, vabzdį, drugelį, pasakykite, kaip atrodo, ką veikia, kaip juda. Pvz., varna – didelė, juoda, ji vaikštinėja, dairosi, ieško maisto, lesa, plasnoja, skrenda, karksi.
- Tėveliai, nekaltinkite ir nekritikuokite savo vaikų, o stenkitės suprasti ir padėti.
Kartu su pirmoku Jonuku dalyvavome respublikinėje Kalėdinės eglutės žaisliukų parodoje „Puošiame tradicinę Kalėdinę eglutę “. Vaikų darbais buvo
papuošta eglė Gelgaudiškio Šv. Kryžiaus Išaukštinimo
bažnyčioje.
Artikuliacinė mankšta - linksmiau ir įdomiau
Ką išmoksi - ant pečių nenešiosi
Naujienos
Vaikas-logopedė-tėvai
Su šypsenom - į vasarą
Linkiu visiems per vasarą išgirsti kuo daugiau gražių žodžių, mėgautis lakštingalom ir gandrų kleketavimu, prisisotinti bijūnų, jazminų ir liepų kvapų. 
Vaikų "perliukai"
- Per logopedines pratybas žaidėme žaidimą žodyno plėtimui. Mokinukui teko klausimas "Kokį tu gali pasakyti įžymų žmogų, kurį žino visi?". Benuko atsakymas - "Kalėdų senelis" !!!
- Vienas priešmokyklinukas sako : "Man labai patinka eiti pas jus ir pas šekologę ( psichologę), nes su jumis abiem labai įdomu pasikalbėti".
- -"Pavargau....", - sako pirmokas Jonukas ir užsikniaubia ant stalo. Mėginu visaip prikalbinti, sakydama, kad "gal susidraugaukim su šiomis raidėmis". Pirmokiukas rimtu veidu pažiūrėjo ir pasakė: "nenori jos su manimi draugauti, net tyčiojasi ir neina perskaityti " :).
Meilė chromosomų neskaičiuoja
Palaikau šią akciją. Ir taip pat rekomenduoju visiems perskaityti D. Terakowskos knygą "Lėliukė". Romane pasakojama apie pasiturinčią porą, kuriai gimsta dukra, serganti Dauno sindromu. Subtiliu pasakojimu atveriamas kaltės, meilės, atsakomybės už savo veiksmus paveikslas. 
Žiemos baltumo įkvėpti
Mokomosios medžiagos įtvirtinimas kitaip
..balta balta, kur dairais...
Svajokime ir tikėkimės
Idealiausios šventės:
Šeimoje, kai niekas nesipyksta ir nesibara.
Kai už lango ramiai krenta snaigės.
Kai kaimynų (ir mano!) langas žybsi lemputėmis.
Kai plevena žvakė ir tyliai, tyliai skamba varpeliai.
Kai garuoja arbata.
Kai kvepia meduoliais.
Kai turi visą bliūdą mandarinų .
Kai žinai, kad turi ką apkabinti...
Kai žiūri filmus, kurie kelia nostalgiją.
O svarbiausia.. kad meldiesi be garso, sakai
dievui ačiū už laimingus veidus ir ramybę širdyje.
.... svajoti ir tikėtis juk galima... Gražaus švenčių laukimo.
