LOGOPEDO PATARIMAI TĖVAMS, AUGINANTIEMS SULĖTĖJUSIOS KALBOS RAIDOS VAIKUS

Kasdieninėje veikloje, kalbėkite su vaiku, o ne vaikui – kalbėkite apie tai, ką veikiate, ką veiksite, kodėl taip darote. Palaukite vaiko atsakymo – pritarimo ar paneigimo, gesto, mimikos. Provokuokite įvairias situacijas, kur vaikui reikėtų pasirinkti ir atsakyti į klausimą ne tik „taip“ arba „ne“,, o trumpu ką tik girdėtu žodeliu, pvz. „ Ką virsime lėlei valgyti – pupų ar košės?“ Kalbėkite lėtesniu tempu, aiškiai tardami žodžius.

Vieną mintį pasakykite vienu sakiniu.

Tarp sakinių darykite trumpas (~ 1-2 sekundžių) pauzes.

Kartokite tuos pačius žodžius vis kitokia forma pvz. „Žiūrėk, čia pupa. Tau reikia pupų?“

Kalbėkite tik gramatiškai taisyklingais žodžiais ir sakiniais, nekartokite vaiko blogai tariamų žodelių, pvz. ne „Ar tu darysi niamne?“, o „Ar jau nori valgyti?“, ne „Tau buvo popa?“, o „Tau skaudėjo?“

Skatinkite pamėgdžioti įvairius artikuliacinius judesius, susiedami juos su žaidybine veikla. Mokydamasis atlikti tikslius artikuliacinius judesius, vaikas ruoš liežuvėlį ir lūpas taisyklingam garsų ištarimui. Pažaiskite su vaikučiu, kaip:

• katinėlis laka pienuką;
• nusilaižo ūselius (viršutinę lūpą);
• žiopčioja žuvytė;
• pripučiame iš skruostų balioną, po to jis sprogsta;
• kramtome sausainį, čiulpiame saldainį;
• burzgia mašina;
• kaukia signalizacija ( pakaitomis tariame „y-ū“ );
• pučia vėjas, nupučia sniegą (pučiame vatą, plunksnas) ir t.t.